„Nemanau, kad jį (pensinį amžių – BNS) reikėtų ilginti, nes mūsų žmones dirba sunkiai, ir tai yra susiję galų gale ir su fiziniais gebėjimais, pajėgumais atlikti savo darbą ir savo funkcijas“, – žurnalistams Kauno rajone pirmadienį sakė G. Paluckas.
„Jeigu kitose šalyse, Vakarų Europos valstybėse vyriausybės sprendžia ilginti pensinį amžių, bet ten – atsiminkime ir statistiškai – gyvenimo trukmė yra šiek tiek ilgesnė“, – pridūrė premjeras.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė vasario pradžioje taip pat teigė neplanuojanti siūlyti ilginti senatvės pensijos amžiaus.
Nuo šių metų sausio Lietuvoje toliau ilgėjo senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti – šiemet į pensiją gali išeiti 64 metų ir 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų bei 8 mėnesių moterys. Būtinasis stažas, iš dalies lemiantis pensijos dydį, augo iki 34 metų.
Gegužę Danijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo pensinis amžius iki 2040 metų bus pailgintas nuo dabartinių 67-erių iki 70-ies metų.
2023 metų pradžioje Prancūzijoje kilus aršiems debatams ir protestams dėl prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) plano padidinti pensinį amžių, diskusijos dėl to buvo įsiplieskusios ir Lietuvoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tada ramino, kad svarstymų ilginti pensinio amžiaus nėra.
Tuometė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ir tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė siūlė užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.
2018 metų vasarą Lietuvos bankas teigė, kad Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių. Tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka neigė esant valdžios planus tai daryti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
